R. Balčaitienė: „Blogas patirtis atsverkime gerumu“

Živilė Symeonidis

Šią moterį pažįsta daugelis –  pradedant konsulais ir baigiant lietuvių bendruomenės Naujoje Anglijoje jaunimu. Vieni Reginą Balčaitienę žino kaip Naujosios Anglijos apygardos vadovę ar Bostono apylinkės valdybos narę, kitiems ji – Lietuvių Bendruomenės (LB) Generalinės Direktorių Tarybos sekretorė, Tarybos sesijų daugiametė dalyvė, LB įstatų komiteto narė, dar kitiems – LB Bostone renginių organizatorė ir dalyvė. Nuolat veiklos sūkuryje, ši moteris visada suspėja dalyvauti įvairiausiuose bendruomenės renginiuose, nuolat besidarbuoja lietuvių, gyvenančių JAV, labui. Tačiau LB nariai ją pažįsta ir kaip kompetentingą profesionalią kardiologę, gydytoją, visada pasirengusią pagelbėti, net jei nelaimė ištiktų naktį.

R. Balčaitienė ne kartą sergančiuosius lydėjo ir į ligoninę, kaip profesionali kardiologė tarpininkavo bendraujant su kitais gydytojais, stengėsi parūpinti tautiečiams geresnę medicinos priežiūrą.

Gimusi Kaune ir tuometiniame Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) studijavusi kardiologiją, R. Balčaitienė toliau stažavosi ir vykdė tyrimus Vokietijoje bei JAV. Anapus Atlanto Regina persikėlė sekdama savo senelių, kurie į Ameriką atvyko per Antrąjį pasaulinį karą, pėdomis. Savo profesinę karjerą ji tęsė Suffolk University, dirbo garsiausiose Bostono ligoninėse („Massachussets General“, „Tufts Medical Center“ bei „Brigham and Womans Faulkner Hospital“).

Gydytojos energija ir pasiaukojimas LB reikalams stulbina – netausodama savęs ji padeda kitiems lietuviams kaip tik gali: ir juos gydydama, ir jais pasirūpindama ligoninės priimamajame, ir surengdama bendruomenės šventę, kaip ir dalyvaudama kugelio kepimo akcijoje, kad bendruomenės nariai žinotų, jog COVID pandemijos metu jie nebus pamiršti, jais bus pasirūpinta – į namus bus atvežtas lauknešėlis su garuojančiu kugeliu. Reginai labai svarbu suburti bendruomenės narius, juos suvienyti bendram tikslui – lietuvybei JAV išsaugoti. Ši aktyvi moteris turi tikslą, ji siekia, kad įvairios lietuvių emigrantų JAV bangos kartu dirbtų Lietuvos labui, bendradarbiautų tarpusavyje ir palaikytų ryšius su Lietuva. Jos siekiamybė – kad bendra veikla vienytų įvairių kartų lietuvius, telktų bendram tikslui. R. Balčaitienę galima pamatyti tiek giedant Šv Petro lietuvių apaštalinės misijos bažnyčios chore „Jaunos širdys“, tiek šokant tautinius šokius, tiek organizuojant bendrus renginius su latviais ir estais, tiek kalbant su Lietuvos konsulais ir ambasadoriais apie JAV lietuvių akutalijas ir reikalus. Regina visada būna būtent ten, kur jos tuo metu labiausiai reikia – ar prie ligonio lovos, ar prie bendruomenės Naujoje Anglijoje vairo.

Buvo smalsu sužinoti, kas visgi buvo tas pirmas postūmis, užkrėtęs Reginą „lietuvybės virusu“. Kuo prasidėjo dešimtečius trunkanti tarnystė kitiems? R. Balčaitienės atsakymas buvo paprastas: „Norėjau ištiesti pagalbos ranką tiems, kam to labiausiai reikia – pažeidžiamiausiems tautiečiams. Juk jie – toli nuo gimtinės, kartais gerai nemokantys jiems svetimos kalbos, svetimoje kultūroje. Norėjau, kad šie lietuviai jaustų, jog turi į ką kreiptis, nes yra bendruomenė, kur jiems sunkiu metu bus ištiesta pagalbos ranka, jais nebus piktybiškai pasinaudota, kaip kartais tenka išgirsti atvykėlių iš Lietuvos pasakojimuose. Blogas patirtis norisi atsverti gerumu, rūpesčiu ir meile, kad žmonės žinotų, jog nelaimėje bus petys, į kurį jie galės tvirtai atsiremti.