Paroda

Virtuali paroda

Tik bendrystėje esame stiprūs

JAV Lietuvių Bendruomenė 1951–2021 m.

Minėdami JAV Lietuvių Bendruomenės 70-metį atsigręžiame atgal ir matome, kad sėkmingą Bendruomenės istoriją kūrė įvairaus amžiaus ir kartų lietuviai – mūsų seneliai, proseneliai, tėvai, mes. Šiandien didžiuojamės, kad JAV Lietuvių Bendruomenė yra didžiausia ir tvirčiausia lietuviška organizacija už Lietuvos ribų, aktyviai prisidėjusi prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei padedanti Lietuvai sprendžiant svarbius ekonominius ir demokratinius klausimus.

,,Bendruomenės ateitis Amerikoje (kaip ir visur kitur) priklauso nuo mūsų pačių. <…> Lietuvių Bendruomenės idėja yra didelė. Mums atrodo, kad su ja yra sutapęs ir lietuvybės likimas. Štai kodėl visų gyvųjų bei sąmoningųjų lietuvių dėmesys turėtų būti visaip ją remti ir ugdyti,” – taip yra rašęs vienas iš Bendruomenės kūrėjų, pirmasis JAV LB Krašto (tada Centro) valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas ( ,,Aidai”, 1957 m. Nr. 1 (96)).

Minėdami Bendruomenės jubiliejų norime, kad kiekvienas rastume su šia simboline data savo ryšį, asmeninę istoriją, savo šventės emociją ir tradiciją. Švenčiame ne vieną datą, o 70 metų istoriją, kurią kūrėme visi kartu. Tad kviečiame į virtualią parodą, atspindinčią kelių kartų JAV lietuvių nueitą kelią ir liudijančią, kad tik bendrystėje esame stiprūs.

 

Veiklos istorija

 

1951 m. balandžio mėn. buvo sudarytas Amerikos Lietuvių Bendruomenės Laikinasis organizacinis komitetas (LOK), kuriam pirmininkavo prelatas Jonas (John) Balkūnas. Į LOK buvo įtraukti ankstyvosios išeivijos visuomenininkai bei pokario atvykėliai. Jie ėmėsi darbo įsteigti JAV Lietuvių Bendruomenę (LB).

 

NUOTRAUKA 1

JAV LB Laikinojo organizacinio komiteto pirmininkas 1951–53 m. Jonas Balkūnas; parengė Bendruomenės statutą ir įstatus. Vytauto Maželio nuotr.

 

1951 m. rugpjūčio 18–19 d. buvo surengtos JAV LB gimimo akto iškilmės, priimtas JAV LB Statutas.

 

NUOTRAUKA 2

1951 m. lapkričio 18 d. New Yorke buvo suorganizuota JAV lietuvių šventė, kur buvo paskelbtas ir jos dalyvių iškilmingai pasirašytas JAV LB steigimo dokumentas. Don. Šulaičio nuotr.

 

1952 m. vasario 14 d. JAV Lietuvių Bendruomenė oficialiai buvo inkorporuota (įregistruota) Connecticut (Konektikut) valstijoje kaip pelno nesiekianti organizacija. Inkorporuotojai – Jonas Balkūnas, dr. Petras Vileišis, Walter M. Chase, Frank J. Monchun, Antanas K. Saulaitis.

1952 m. kovo 6 d. buvo priimti JAV LB laikinieji įstatai.

Net ketverius metus LOK’as derino LB vienetų steigimą, vedė pasitarimus su seniau įsikūrusių organizacijų vadovybėmis ir kitaip darbavosi įsiteisinant LB Amerikos lietuvių gyvenime.

Organizavimosi laikotarpis baigėsi 1955 m. gegužės 1 d., išrenkant 1-ąją LB Tarybą. LOK’ui teko sukurti tik Bendruomenės viršūnę. Visuose lietuvių telkiniuose veikė tremtinių draugijos, o kai kurios iš jų buvo susitelkusios ir į apygardas.

1973 m. gruodžio 30 d. – Cleveland, OH įvyko 1-as Šiaurės Amerikos Lietuvių Jaunimo suvažiavimas, kur buvo įkurta JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga (JAV LJS).

Pirmuoju JAV LB Krašto (tada Centro) Valdybos pirmininku buvo išrinktas lituanistas, pedagogas Stasys Barzdukas (vadovavo I-ai ir II-ai kadencijoms 1955–1961 m.)

1989 m. sausio 10 d. JAV Lietuvių Bendruomenė oficialiai buvo perregistruota Illinois (Ilinojaus) valstijoje. Inkorporuotojai – dr. Antanas Razma, Birutė Jasaitienė, Linas Norušis.

NUOTRAUKA 3

JAV prezidentas Ronald Reagan 1980 m. laiko rankose Gintaro Karoso įmonės ,,Baltic Associates” pagamintą plakatą.

***

JAV Lietuvių Bendruomenės veikloje dalyvauja Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys lietuvių kilmės asmenys ir jų ne lietuviai sutuoktiniai. Įkurta siekiant aktyviai dalyvauti JAV gyvenime ir įsitraukti į jų kovą su komunizmu, išlaikyti lietuvybę, palaikyti ryšius su lietuviais kituose kraštuose, remti Lietuvos laisvinimo darbą. Pagal 1951 m. susitarimą su Amerikos lietuvių taryba (ALT; jos pagrindiniai tikslai – politiniai) bendruomenė turėjo labiau rūpintis JAV lietuvių kultūros ir švietimo reikalais. Pagrindinis JAV LB tikslas – išlaikyti lietuviškumą ir jį perduoti ateities kartoms. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.) svarbiausiu JAV LB uždaviniu tapo Lietuvos Respublikos rėmimas, rūpinimasis lietuvišku švietimu, kultūrine, moksline, visuomenine, socialine, ekonomine, religine, sportine ir kitokia veikla. JAV LB bendradarbiauja su kitomis JAV lietuviškomis organizacijomis, JAV nevyriausybinėmis organizacijomis bei valdžios institucijomis, supažindina JAV visuomenę su Lietuva, priklauso Pasaulio lietuvių bendruomenei.

***

JAV LB Valdybų pirmininkai

 

  1. Stasys Barzdukas (I-a ir II-a kadencijos 1955–1961);
  2. Jonas Jasaitis (III ir IV kadencijos 1961–1967);
  3. Bronius Nainys (V kadencija 1967–1970);
  4. Vytautas Volertas (VI kadencija 1970–1973);
  5. Juozas Gaila (VII kadencija 1973–1976);
  6. Algimantas Gečys (VIII kadencija 1976–1979);
  7. Vytautas Kutkus (IX kadencija 1979–1982);
  8. dr. Antanas Butkus (X kadencija 1982–1985);
  9. Algimantas Gečys – Vytautas Volertas (XI kadencija 1985–1988);
  10. dr. Antanas Razma (XII kadencija 1988–1991);
  11. Vytautas Maciūnas (XIII kadencija 1991–1994);
  12. Regina Narušienė (XIV ir XV kadencija 1994–2000);
  13. Algimantas Gečys (XVI kadencija 2000–2003);
  14. Vaiva Vėbraitė-Gust (XVII kadencija 2003–2006);
  15. Vytautas Maciūnas (XVIII-XIX kadencija 2006–2012)
  16. Sigita Šimkuvienė (XX ir XXI kadencija 2012–2018)
  17. Arvydas Urbonavičius (XXII kadencija nuo 2018–2021)

 

JAV LB Tarybų pirmininkai

 

  1. Jonas Šlepetys (1955–1961),
  2. Stasys Barzdukas (1961–1964),
  3. Vytautas Volertas (1964–1967),
  4. Juozas Kapočius (19671–970),
  5. Vytautas Kamantas (1970–1973),
  6. Algis Rugienius (1973–1976),
  7. Raimundas Kudukis (1976–1979),
  8. Vytautas Izbickas (19791–982),
  9. dr. Kazys Ambrozaitis (1982–1985),
  10. Algis Rugienius (1985–1988),
  11. Angelė Nelsienė (1988–1991),
  12. Vytautas Kamantas (1991–1994),
  13. dr. Zigmas Brinkis (1994–1997),
  14. Donatas Skučas (1997–2000),
  15. Regina Narušienė (2000–2006);
  16. Danguolė Navickienė (2006–2009)
  17. Juozas Polikaitis (2009–2018)
  18. Nerija Orentienė (2018–2021)