1951 daugiausia iš Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklų į Jungtines Amerikos Valstijas atvykusių lietuvių iniciatyva nutarta steigti organizaciją, kuri vienytų visų politinių pažiūrų ir kartų lietuvius. Sudarytas Laikinasis organizacinis komitetas (pirmininkas prelatas J. Balkūnas) atliko informacinį ir organizacinį darbą, parengė būsimos JAV lietuvių bendruomenės Statuto projektą, 1951 11 Niujorke sušaukė steigiamąjį suvažiavimą, koordinavo bendruomenės apylinkių ir apygardų kūrimąsi. Naujosios emigrantų bangos nariai įtraukdavo į apylinkių kūrimą ir anksčiau atvykusius lietuvius, steigiamieji susirinkimai neretai vykdavo lietuvių parapijų salėse ar lietuvių klubuose. Dažnai senieji išeiviai tapdavo apylinkių pirmininkais, naujieji – vykdomaisiais vicepirmininkais ar sekretoriais. Didesnių lietuvių telkinių veikėjai steigė apygardas (dažnai atitiko Jungtinių Amerikos Valstijų administracinį teritorinį suskirstymą). 1952–55 buvo įkurta 60 apylinkių, jos sutelktos į 8 apygardas. 1955 surengti pirmieji tarybos rinkimai. Vadovauti kultūrinei veiklai 1951 įsteigtas Kultūros fondas, nuo 1968 – Kultūros taryba. Kultūros taryba rūpinosi (iki 1970) lietuvių literatūros, lituanistinių vadovėlių leidimu, 1956–94 vadovavo Pasaulio lietuvių archyvui (nuo 1994 archyvą administruoja Lituanistikos tyrimo ir studijų centras). Rengia Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių dainų šventes (1956–71 surengta 7), tautinių šokių šventes (kartu su Kanados lietuvių bendruomene ir Tautinių šokių institutu; 1963–2000 surengta 11), teatro festivalius (1968–2000 surengta 10), kasmetinę Premijų šventę (nuo 1980; teikiamos premijos geriausiems literatūros, teatro, muzikos, dailės kūrėjams, žurnalistams, radijo ir kultūros darbuotojams, mokytojams, lituanistinėms mokykloms; remia Lietuvių fondas), Mokslo ir kūrybos simpoziumus (1969–2019 surengta 16; nuo 1991 kas antras vyksta Lietuvoje), nuo 1990 – Lietuvos menininkų pasirodymus, parodas, 1991 surengė Lietuvių muzikos festivalį (didžiausias iki tol Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūrinis renginys). Iš Lietuvių mokytojų sąjungos Amerikoje 1959 išsirituliojusi JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba rūpinasi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių švietimu, steigia lituanistines mokyklas, jas inspektuoja, organizuoja mokytojų tobulinimosi kursus, rengia programas, leidžia vadovėlius ir mokymo priemones, 1968–91 leido žurnalą Švietimo gairės, 1994 iš Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos (vargdienių seserys) perėmė vaikų žurnalo Eglutė leidimą.

1971 visuomeninei ir politinei veiklai koordinuoti sudaryta JAV lietuvių bendruomenės Visuomeninių reikalų taryba: dėl SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos ji rengė lietuvių atstovų susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios pareigūnais, siuntė delegacijas į Baltuosius Rūmus, Valstybės departamentą, Kongresą, spausdino leidinius apie Lietuvoje SSRS valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus (1972–86 leistas metraštis The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania). JAV lietuvių bendruomenė kartu su Jungtinių Valstijų estų ir latvių organizacijomis pasiekė, kad nuo 1975 iš Miuncheno būtų pradėtos transliuoti Laisvės radijo laidos lietuvių kalba (1983 perkelta į Laisvosios Europos radiją). Visuomeninių reikalų taryba t. p. rūpinosi išsaugoti Lietuvos diplomatinę tarnybą (dar Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva). Dėl JAV lietuvių bendruomenės politinio aktyvumo pašlijo jos santykiai su ALT, o sustiprėjus šios įtakai Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto taryboje ir valdyboje – ir su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu. Bendradarbiavimas su šiomis organizacijomis nutrūko. ALT iniciatyva 1981 buvo įsteigta vadinamoji Reorganizuota JAV lietuvių bendruomenė. Iki 1986 JAV lietuvių bendruomenė ir Reorganizuota lietuvių bendruomenė bylinėjosi Jungtinių Amerikos Valstijų teismuose dėl vardo pasisavinimo. 1986 12 sutarta sujungti abi bendruomenes. Lietuvos Sąjūdžio, nepriklausomybės atkūrimo ir pasaulinio pripažinimo, ekonominės blokados laikotarpiu ryšiams su Lietuva stiprinti ir su Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos įstaigomis palaikyti Vašingtone veikė 1989 įkurta JAV lietuvių bendruomenės įstaiga, 1990 Čikagoje – Politinės veiklos koordinacinis komitetas, 1991 Filadelfijoje – JAV lietuvių bendruomenės komunikacijos centras; šios įstaigos perėmė dalį Visuomeninių reikalų tarybos pareigų, koordinavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių politinę veiklą. 1991 Visuomeninių reikalų taryba perėmė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir jo Lietuvių informacijos biuro Vašingtone funkcijas.

JAV lietuvių bendruomenei senstant reikėjo rūpintis socialiniais reikalais. 1980 įsteigta bendruomenės Socialinių reikalų taryba nuo 1983 leidžia žurnalą Pensininkas (iki 2003 redaktorius K. Milkovaitis, vėliau redakcinė kolegija), rūpinasi Lietuvių sodyba Clevelande (įkurta 1983), lietuvių centru ir restoranu Seklyčia Čikagoje (čia po 1990 vyksta informaciniai renginiai naujiesiems lietuvių imigrantams), rengia radijo programą Margutis II, konferencijas Pagalba Lietuvai (1992–99 įvyko 3), 1991 įkūrė komitetą Lietuvos vaikų viltis (rūpinasi neįgalių vaikų iš Lietuvos gydymu Jungtinėse Valstijose), 1993 komitetą Lietuvos našlaičių globa (šelpia daugiau kaip 1000 Lietuvos našlaičių, iki 2003 surinkta apie 2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), 1995 fondą Lietuvos partizanų globa (remia buvusių partizanus, jų šeimas), 1999 komitetą Vaikai (rūpinasi vaikų iš Lietuvos įvaikinimu). Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuviai buvo įkūrę daugiau kaip 100 lietuviškų parapijų. 1982 įsteigta JAV lietuvių bendruomenės Religinių reikalų taryba iš dalies koordinuoja lietuvių katalikų bendrą religinę veiklą. Ji koordinavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių parapijų metų (1982 paskelbė bendruomenė, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija, Kunigų vienybė, Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjunga, Lietuvos vyčiai, Ateitininkų federacija ir Lietuvių katalikų tarnyba), Šv. Kazimiero 500 mirties metinių minėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vatikane (1984), Lietuvos krikšto 600 metų (1987) renginius. Religinių reikalų taryba t. p. rūpinosi Lietuvoje slapta leistos Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ir kitos pogrindžio spaudos platinimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaikė ryšius su lietuvių išeivių sielovados tarnyba. Jungtinių Amerikos Valstijų, t. p. lietuvių išeivijos ekonominiams ryšiams su Lietuva plėsti 1992 įkurta JAV lietuvių bendruomenės Ekonominių reikalų taryba 1993 Los Andžele surengė Jungtinių Amerikos Valstijų–Lietuvos verslo konferenciją ir Prekybos parodą. Nuo 1995 prie Lietuvos Respublikos Seimo veikia Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija (iki 2002 Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisija), kuri siekia puoselėti Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpinasi abipuse pagalba ir parama, keičiasi mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikia pasiūlymus, kurie stiprintų valstybingumą ir demokratinių tradicijų bei institucijų plėtrą. Komisija posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus, ją sudaro visų Seimo frakcijų atstovai ir 5 JAV lietuvių bendruomenės tarybos nariai, vadovauja du pirmininkai (po vieną renka Seimo frakcijų ir JAV lietuvių bendruomenės atstovai). 1955–63 JAV lietuvių bendruomenė leido biuletenį Amerikos lietuvių bendruomenė (jį 1963 pakeitė Pasaulio lietuvių bendruomenės leidžiamas Pasaulio lietuvis), nuo 1977 anglų kalba leidžia žurnalą Bridges (jis siunčiamas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso nariams).