Lietuviškojo dienos mero pagerbimo tradicija

Irena Valys

Ar  galime svetimais laikyti tuos, kurie neatskiriamai suaugę su Lietuva ir jos istorija, tuos, kas išeivijoje kūrė ne tik savo gyvenimus, bet ir valstybę? Ji buvo jų namai. Ar galima svetimais laikyti tuos, kas šiandien yra toli nuo savo šalies, bet nepamiršta savo šaknų ir puoselėja santykius su Lietuva? Išeivijoje pasklidę lietuviai pasauliui stengiasi pristatyti Lietuvos, jos istorijos, šių dienų tautos ir valstybės gyvenimą, daug dėmesio skiria tradicinei lietuviškai kultūrai ir lituanistiniam švietimui puoselėti – jie garsina Lietuvos vardą.

Waterbury (Connecticut) miesto rotušėje bene kasmet tęsiama lietuvių bendruomenės ilgametė tradicija minėti Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį: keliama Lietuvos vėliava ir rengiamos vadinamojo lietuviškojo vienos dienos mero – Waterbury garbės burmistro – “prisaikdinimo” iškilmės.

Šiame mieste nuo 1950 metų jau įvyko 41 renginys Vasario 16-ajai (Lietuvos valstybės atkūrimo dienai), o atkūrus nepriklausomybę – ir Kovo 11-ajai (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai) paminėti. Deja, pasaulį užklupus koronaviruso (COVID-19) pandemijai, nei 2020-aisiais, nei šįmet ši šventė nerengiama dėl visuotinio karantino.

Dienos mero pagerbimo šventės programa visada pradedama oficialiu lietuviškos trispalvės vėliavos pakėlimu priešais savivaldybės rotušę. Ceremonijai pastaraisiais metais vadovauja Lietuvos vyčių vietinės 7-osios kuopos prezidentas Linas A. Balsys, gimęs JAV ir prieš kelerius metus taip pat buvęs Waterbury lietuviškasis dienos meras. Beje, 7-oji “Lietuvos Vyčių” kuopa skaičiuoja jau antrąjį  gyvavimo šimtmetį.

Po to rotušės Veteranų salėje vyksta vienos dienos mero rinkimo iškilmės. Susirinkusieji atsistoję gieda Amerikos ir Lietuvos himnus, Waterbury Lietuvos vyčių 7-osios kuopos prezidentas L. A. Balsys kartu su vietos, valstijos ir federalinės valdžios padalinių atstovais pristato bendrą proklamaciją. Ceremonijoje paprastai dalyvauja ir vietos gyventojai, gerai susipažinę su lietuvių kultūra. Pranešimai skaitomi angliškai, tačiau visas renginys vyksta lietuvių kalba.

Pristatant vienos dienos Waterbury garbės merą, miesto burmistro asistentas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, sako kalbą. Jis pasveikina tais metais pagerbtą lietuvių bendruomenės atstovą, primindamas apie lietuvybės puoselėjimą. Išrinktam lietuviui perduodami sveikinimai, pasirašyti JAV senatoriaus Richarto Blumenthalio, ir pabrėžiama, kad meras yra teisėtas. Connecticut valstijos senatas duoda sutikimą vadinamojo vienos dienos mero paskyrimui.

Vienos dienos “prisaikdintas” meras padėkoja visiems, papasakoja apie savo gyvenimą ir nuveiktus darbus, drauge su susirinkusiais šventės dalyviais pasidžiaugia, kad Lietuva – laisva šalis. Išrinktasis lietuvis užima Waterbury burmistro darbo vietą: jis fotografuojamas, priima sveikinimus, gėles. Surengiamas koncertas ir vaišės.

Šios šventės esmė – JAV Connecticut valstijoje pristatyti Lietuvą ir lietuvius. Pagerbiamas vienos dienos meras – labiausiai tais metais nusipelnęs lietuvis arba lietuvių kilmės asmuo. Juo gali būti renkamas ir lietuviškų šaknų turintis amerikietis, tačiau jis turi būti aktyviai dirbantis lietuvių bendruomenėje ir nusipelnęs Waterbury miestui.

Kadaise šiame mieste gyveno per 10 tūkst. lietuvių, tai antroji seniausia lietuviška Šv. Juozapo parapija Amerikoje. Lietuviškojo dienos mero šventėje dalyvauja ir anksčiau buvę išrinkti vienos dienos merai. Kai kurie jų buvo renkami du kartus. Iš buvusių dienos merų visose šventėse paprastai dalyvauja Janina B. Nawarskas (Southbury), Rita Vileišytė-Bagdonienė,  vienintelė gyva tikros Lietuvos legendos dr. Jono Vileišio duktė, į JAV atvykusi 1951 metais, taip pat šimtametis Alas Jarusas (Al Jarus – Alphonse G. Jarusevicius), Raymondas E. Snyderis, Linas Venclauskas bei daugelis kitų.

Renginį visada filmuoja valstijos televizija, dalyvauja spaudos atstovai, žurnalistai. Lietuvių bendruomenė ir visi susirinkusieji išreiškia solidarumą su valstybės ir nepriklausomybės atkūrimą švenčiančia Lietuva, o renginio apranga – lietuviški tautiniai drabužiai.

Taigi, visai nesvarbu, kur gyvename, esame viena tauta, puoselėjanti lietuvišką tapatybę, sauganti istorinę atmintį.